Šablonas:Pradžia-Rinktinis2

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apačiai

Apačiai – bendras kelių Šiaurės Amerikos etninių gyventojų genčių pavadinimas. Šie vietiniai žmonės kalba pietų atapaskų (apačių) kalba ir yra lingvistiškai artimi atapaskams gyvenantiems Aliaskoje ir Kanadoje. Šiandien, kalbant apie apačius, jiems nebepriskiriami navahai. Tačiau navahų ir kitų apačių grupių kultūra ir kalba glaudžiai susijusios ir giminingos. Anksčiau apačių gentys gyveno rytinėje Arizonoje, šiaurės vakarų Meksikoje, Naujoje Meksikoje, dalyje Teksaso ir Didžiųjų lygumų.

Anksčiau egzistavo nedidelė politinė sąjunga tarp apačių genčių, jos kalbėjo septyniomis skirtingomis kalbomis. Sąjungą sudarė navahai, vakarų apačiai, čirikavai, meskelerai, jikarilai, lipanai ir lygumų apačiai (dar vadinami Kajova apačiais). Dabar apačių grupės gyvena Oklahomoje ir Teksase bei Arizonos ir Naujosios Meksikos rezervatuose. Daugelis navahų įsikūrę 65 000 km² ploto rezervate Keturių kampų valstijose JAV.

Kai kurie apačiai persikraustė į didžiuosius miestus. Didžiausios jų bendruomenės įsikūrusios Oklahoma Sityje, Kanzas Sityje, Fynikse, Denveryje, San Diege ir Los Andžele. Kai kurie apačiai įsidarbino fermų ūkiuose ir persikėlė į agrikultūrinius regionus į pietų Kaliforniją, kur jų gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų.

Apačių gentys buvo labai karingos ir galingos, kariavusios su ispanais ir meksikiečiais ištisus amžius. Pirmieji apačių reidai Sonoros regione buvo užfiksuoti dar XVII amžiuje. JAV armija, po daugelio susidūrimų, juos vertino kaip smarkius karius ir įgudusius strategus. ...